kodukas

×kodùkas (brus. кaдyк) sm. (2) 1. žr. 3 kadukas; velnias: ^ Kad tave kodùkas! (toks keiksmas) Ant, Ktk. 2. traukuliai: Ryto metą prasidėjo konvulsijos, vaikas, koduko traukomas, rėkė lyg gindamasis nuo kokių baisenybių LzP.